Dažnai
mąstau
Ir
savęs klausiu,
Ar
vienas pats žmogus
Galėjo
pastatyti namą
Kuris
būtų be stogo,
Po
atviru dangum,
Kad
iš rytų atbėgus
Basakojė
saulė
Įlįstų
pro akmeninį langą
Ir
atsistotų
Šalia
pilku akmeniu,
Kad
vakare išbėgtų
Ir
rymotų po atviru dangum,
Žiūrėtų
į žvaigždes,
Paklaustų,
ar neskauda,
Ką
šitame pasaulyje užgyvenai...
Ką
pasakysi akmeniui,
Kada
tave prispaus:
„Gyvenome
po atviru dangum.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą