2015 m. balandžio 28 d., antradienis

Kviečiu prie stalo





Žinai, kaip kvepia
Mūsų pievose čiobreliai?
Dabar jie kalasi iš žemės,
Maži, jauni daigeliai
Žydės visur dirvonuose,
Prie viešo kelio...
Rausvi, nežymūs jų žiedeliai,
Bet sudžiovinti – vaistas,
Kvepiantis rytais prie stalo,
Motulės uždarytuose indeliuose
Dar daug kitų žolelių...
Mūsų miškai ir pievos –
Neišsenkanti versmė gyvenimo,
Pasemk su sauja
Ir tyro vandens, sulos parūgusios,
Dar atsigerk iš mūsų molio,
Ant kurio ir stovime,
Žiesto, kaip senovėje, puodelio,
Tada pajusi bendrą kvapą
Ir Tėvynės meilės kainą.
Oi, kaip brangi
Ir kiekvienam savoji žemė...





Komentarų nėra: