Neplaukiojau
po vandenynus,
Kol
buvau jauna,
Žiūrėjau
į mažytį ežerėlį,
Mačiau
gilias gelmes,
Pavasario
sroves stebėjau.
Regėjau
gilumas
Ir
sapnavau upes,
Į
kurias vandenys subėga
Iš
mano tėviškės.
Sraunus
upelis seko,
Jį
išdžiovino vasara,
Rudens
lietus vėl vandenį pakėlė
Ir
išplaukiau pakėlusi bures,
Mačiau
daug jūrų,
Kurios
mėlynos,
Oi,
mėlynos...
Kas
jaunas, kyla ant bangos,
Tą
mato ir pasaulis,
O aš
lieku prie ežero,
Kuris
tik mane saugo
Nuo
šalto žiemos vėjo...
Kokia
laiko skuba,
Tik
vakar pastebėjau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą