2015 m. balandžio 19 d., sekmadienis

Palydžiu





Einu per mišką
Ir matau –  išvirtęs medis,
Nesu akla arba kurčia
Ir kito skausmui,
Artimųjų mirčiai, –
Kiekviena ašara – ne lietaus lašas,
Gėlėtą skėtį virš galvos iškėlęs
Negali apsisaugoti,
Kad neviltis nekirstų
Per pusiaują...
Sustoju, pamąstau
Ir laidotuvių eiseną
Pirma savęs praleidžiu, –
Gyvenimo gatvė siaura,
Šaligatviuose žingsniai aidi,
Prie žemės ir į dangų.
Atrodo, paprasta,
Tiktai į nežinią...
Nugriūva senas – naujas auga,
Kai pjauna jauną,
Pjūklas gūdžiai aidi.





Komentarų nėra: