Kiek
saulė turi šilumos,
Kad
bėgtų dangumi
Iš
šviestų, spindulius barstytų,
Po
vieną – man ir tau,
Ir
dar kitiems paliktų?
Toliau
matosi žvaigždės, –
Jų
spiečiai atviri,
Kaip
bičių avily,
Iš
Paukščių Tako
Žemei
šviečia...
Prie
blyškaus mėnesėlio veido
Prisiglaudė
Vakarė
Ir
danguje – taip gera...
Einu
baltu plukių taku,
Pakeliu
žilą galvą
Ir
sukasi dangus,
Beržų
viršūnės šnara,
Jau –
žalios žalios...
Iš
kur mes semiamės jėgų,
Kad
nuoskaudą nuriję
Vėl
gyvename?..
Ir
šiluma gyva,
Su
manimi gyvena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą