Žemė
ir saulė
Turi
savo kelią,
Nesiskiria,
nes meilė
Švytinti
ir amžina,
Kiek
pažinau pasaulį,
Tik
per dangų,
Gimiau
ir augau
Jo
akių prižiūrima...
Mamos
ir tėčio meilė
Atvedė
prie namo,
Kur
žydi sodas
Ir
geltonas klevas
Pavasarį
ir rudenį,
Kaip
atmintis, toks pat,
Nubiro
jų žiedai,
Renku
tik žiedlapius
Kasmet...
Pasodinau
ir savo medį,
Jis
subrandino vaisių,
Dovaną
širdies,
Pakėlusi
akis
Vėl
padėkojau dangui
Iš
sielos gilumos.
Jūs,
mano sūnūs,
Amžinas
pavasaris,
Išlyginate
kaktoje raukšles.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą