Gražiausi
po žiemos
Pirmieji
vyšnių pumpurai,
Rausvi,
išbrinkę,
Laukia
savo eilės
Ir
saugo baltą žiedą
Nuo
galimos šalnos,
Apsikabinę
laiko...
Aplinkui
jau žalia veja,
Bet
medžio šaknys jaučia,
Kada
ateina tikra šiluma,
Tada
ir nusijuoks,
Žiedų
pulkus gyvenimui paleis,
Paskui
tik lapai sužaliuoja,
Nes
vaisiui daugiau reikia...
Gražu
būti vyšnia
Ir
valgantiems lūpas
Vis
su kiekviena uoga
Švelniai
padažyti,
Kad
geri žodžiai rastų vietą širdyje,
Vėjo
melodijos ir šakose
Kasdien
klausytųsi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą