Kai
sklando paukščiai
Du
vienas prie kito,
Ramu,
jauku,
Vėjas
kedena plunksnas...
Kaip
gražu.
Apsuka
ratą saulė
Ir
sumigdo,
Vėsa
apgaubia jų lizdus,
Lyg
švyturys Vakarė
Kviečia
į namus...
Kur
spindulys, ten lašas,
Nukritęs
iš dangaus,
Rasakilos
akis atmerkia,
Randa
jose skruzdė,
Kojas
pamerkia,
Ratuota
bitė geria
Ir
nešasi į avilį
Lašą
medaus.
Kai
žmonės susikibę eina,
Gera
žiūrėti – paukščiai skrenda,
Meilėje
gyvena,
Užgimę
rytui
Iš
žemės gilumos,
O
šiluma srovena į aukštį
Tau,
dangau.
Pranas ir Marylove Baliukai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą