Ant
visų pirštų lieka žymės,
Ką
gera padarei,
Ką
sodinai, prikėlei,
Kam
duonos kąsnį padavei
Ar
žodį „ačiū“ pasakei...
Gražiausias
žodis – motinai,
Gerajam
tėvui,
Kuris
ant kelių pasodinęs,
Paskui
ir ant pečių užkėlęs
Parodė,
kas aukštai...
Apsižvalgei
po tėviškę,
Po to
sparnus išskleidęs
Per
dangų nuskridai, –
Ten
liko tavo pėdos
Ir
pirštų antspaudai...
Kur
tu bebūtum,
Skleisis
tavo žodis,
Kaip
medžių pumpurai,
Lydės
tave kelionėje
Ant
balto debesėlio surašyti
Tavo
geri darbai,
Drauge
– senolių papročiai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą