Einam...

Oras atšąla, vėl sušyla,

Pražysta gėlės,

Sužaliuoja medis,

Gal kiek anksčiau arba vėliau,

Bet visada suspėja

Ir į savo puotą...

Vestuvėms puošiasi baltai,

Naujais bateliais aunasi,

Pavasarį į saulę bėga

Nepramintais takais,

Nesirenka ir negalvoja,

Ar juos šalna pagaus,

Dažnai nuskriaudžia,

Kai nušaldo žiedą...

Tais metais vaisius neužauga.

Nupūtė vėjas

Ir jaunystės pradžią,

Nuginė baltus debesis už horizonto,

Priglaudžiau baltą žiedą,

Paskutinę laimę,

Baltųjų pumpurų – mūsų galvų sode,

Prie slidaus šlaito, –

Einam į pakalnę,

Nešam savo laimę...