Praregėjimai

Pasaulyje, kaip ir miške,

Kaip kiekviename namų kieme,

Yra vėjovartų,

Kada užsisuka audra

Arba supūva šaknys,

Randi ir paukštį žuvusį,

Pamestą plunksną – giesmę,

Tarsi svetimo balsu

Pragysta pilkas ir vargingas...

Randi pievagrybį palaukėje,

Daugiau, ko nepažįsti.

Nespardau, tiktai aplenkiu,

Suskausta širdyje, –

Visi juk savo vietoje,

Gal visi reikalingi...

Ir ko verta giesmė,

Kuri nepakelia į dangų,

Kur skaisčiai saulė šviečia,
Neverkime – nesninga.