Gyvenimas
– beprotiškai
Greitas
variklis,
Diena
– naktis,
Ir
vėl diena,
Sudyla
besisukdamas,
Kaip
laikrodžio rodyklės,
Kai
kleba, nesilaiko kojos,
Traukia prie žemės
Ir
sunki metų našta...
O
viršuje – vaikystė
Praeitį
dainuoja,
Jaunystė
atvirukuose, –
Vainikas
ant galvos,
Vėjai
ristu žirgu šuoliuoja
Iš
vakaro į rytą,
Kol
pagaliau sustos...
Dar
niekas neišrado
Amžino
variklio,
Kad
sieloje atgimtų
Meilė,
Prarastos
dienos.
Siūbuoja
vėtrungė
Nuo
laiko vėjų;
Pirmyn
– ne atgalios...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą