Nudažiau savo pasaulį

Kada dažau

Velykinį kiaušinį,

Dedu į dubenį tarp samanų

Ir rožės žiedą,

Gelsvą karklo šaką

Ir įvynioju jį į sausą klevo lapą.

Užberiu ant viršaus

Kvapnių čiobrelių,

Ąžuolo žievės patrupinu,

Palaiminu verba,

Sukalbu maldą,

Prieš saulę pastatau,

Kad žodžiai įsigertų,

Užverda virdulys

Netgi nuo žvakės,

Kuri šyla, varva...

Net vėjas duris atidaręs

Namuose nustemba, –

Vienoje vietoje ir pievos,

Miškas ir darželis,

Saulės rankos...