2015 m. balandžio 4 d., šeštadienis

Nudažiau savo pasaulį


Kada dažau
Velykinį kiaušinį,
Dedu į dubenį tarp samanų
Ir rožės žiedą,
Gelsvą karklo šaką
Ir įvynioju jį į sausą klevo lapą.
Užberiu ant viršaus
Kvapnių čiobrelių,
Ąžuolo žievės patrupinu,
Palaiminu verba,
Sukalbu maldą,
Prieš saulę pastatau,
Kad žodžiai įsigertų,
Užverda virdulys
Netgi nuo žvakės,
Kuri šyla, varva...
Net vėjas duris atidaręs
Namuose nustemba, –
Vienoje vietoje ir pievos,
Miškas ir darželis,
Saulės rankos...



Komentarų nėra: