Ona Baliukienė
Dilgt
širdelė, tvinkt ,
Akmenėlis
šaltas slyst,
Grumstas
trinkt...
Niekas
dar nepamiršta,
Viskas
žemėje ir šventa,
Tik
dangus gilyn...
Mėlynos
žibuoklių akys mirkt,
Kalbina
geltoną drugį,
Kviečiasi
artyn,
Išgiedos
greit paukščiai
Giesmių
tiradas,
Patylės
vaikučius slėpdami
Po
lapija...
Virptelėjo
širdyje,
Kai
sustojau šiandien
Po
pražydusiu medžiu,
Suguldžiau
mintis lygia eile...
Kas
rytoj žiūrės
Į
mėlynas erdves,
Kas
pakels naujutėles
Baltas
debesų bures...
Aš,
gal kitas kas?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą