2015 m. balandžio 15 d., trečiadienis

Savame troleibuse


Benedikto Januševičiaus foto 


Tėvynė – tai kryželis
Ant mūsų kaklo amžiams,
Ką kalbame – malda
Per amžių amžius.
Ji – geležinė klumpė,
Pilėnuose ir kitur deginta,
Kryžiuota, bet sava,
Nors svetimomis kalbomis
Ne kartą kalbinama,
Bet užburta lieka nuo amžių.
Per ją žygiavo, mindė,
Niekino ir prievartavo
Ir draskė tarsi geluonį
Į dantis įsikandę,
Bet liko žmogiška dora
Mūsų vaikų širdy
Ir kalboje motinos žodis –
Amžinas...
Ne ten žiūri, vaikeli,
Tėvynės akys – šventos,
Badai tik į save
Ir tu jos įsčiose esi sutvertas.






Komentarų nėra: