2015 m. balandžio 23 d., ketvirtadienis

Praregėjau



Kai užsimerkiu,
Tvykstelėja pro blakstienas
Gimti namai
Ir senas laikrodis ant sienos,
Blizga varinis kabantis bezmėnas,
Kuriuo grūdus pasvėrė
Iš padalino dienai,
Paliko sėklai,
Nes pavasaris prie lango bėga.
„Din dan“, –
Suskamba ausyse...
Gal kėkštas, varna troboje?
Tas pats raudonas molis,
Tik lauke – akytas,
Kaip šiaudų pėdas,
Virš akių kas dieną
Pakabintas,
Kad vis matytum laiką,
Jį pasvėręs
Subertum į dirvas
Ir paskutinį grūdą,
Nes esi sėjėjas.
„Din dan“, –
Atsiliepė ant sienos laikrodis,
Bezmėnas sujudėjo,
Praregėjau...








Komentarų nėra: