Rekviem

Kasdien netenkame

Savo gyvenimo dalies,

Tarsi į sieną atsitrenkęs

Pasijunti, kad taip trumpi

Metų laikai,

Pavasaris – akimirka...

Jeigu galvosi apie netektis,

Labai sunku gyventi,

Žemė žalia ir to užtenka,

Ant jos pražysta gėlės

Ir būna marga...

Niekada neskinu žibučių,

Nes jų žydėjimas – toks trumpas,

Nekeliu triukšmo

Net miške, kur gieda paukščiai, –

Jie renkasi poras

Ir jiems nelengva...

Žiūriu ramiai,

Kai antinai tarp savęs pešasi;

Gal ančių trūksta,

Žolių neužtenka...

Renku tik būtinus žodžius,

Kaip trupinius barstau,

Pridėsi ir savų, kada skaitysi,

Žemės vaike.