Pušelė

Kaip pamažu medelis auga;

Gal todėl, kad šalta

Ir ne čia gimęs,

Atvežtas ir įkastas

Prie gatvės neramios,

Kur dieną pro jį zuja žmonės

Ir mašinos švilpia,

O naktį dega vien dirbtiniai

Ryškūs žiburiai...

Užauga išsikreipęs,

Tarsi iš klumpių išverstas,

Dabar tokiu juk nematai,

Ir nežinai, kaip skobia,

Suveržia odiniais diržais,

Kad nenukristų po lietaus

Ar brendančiam per molį,

Tokios muziejuje tiktai...

Kur mano pėdos,

Kur mano gatvė veda?

Į anapus griovio,

Kur neliesti kalneliai

Ir suka saulės apšviesti

Padangėje gandrai.

Oi, pro suspaustus mūrus

Ir tu jų nematai...