2015 m. balandžio 21 d., antradienis

Pušelė



Kaip pamažu medelis auga;
Gal todėl, kad šalta
Ir ne čia gimęs,
Atvežtas ir įkastas
Prie gatvės neramios,
Kur dieną pro jį zuja žmonės
Ir mašinos švilpia,
O naktį dega vien dirbtiniai
Ryškūs žiburiai...
Užauga išsikreipęs,
Tarsi iš klumpių išverstas,
Dabar tokiu juk nematai,
Ir nežinai, kaip skobia,
Suveržia odiniais diržais,
Kad nenukristų po lietaus
Ar brendančiam per molį,
Tokios muziejuje tiktai...
Kur mano pėdos,
Kur mano gatvė veda?
Į anapus griovio,
Kur neliesti kalneliai
Ir suka saulės apšviesti
Padangėje gandrai.
Oi, pro suspaustus mūrus
Ir tu jų nematai...










Komentarų nėra: