Nesibaigiantis karas

Ne taip seniai,

Kiek mena atmintis,

Ką pasakojo ir tėvai,

Kiek jie dar matė,

Žygiavo ir žygiavo

Per Lietuvą kariai

Su svetimomis vėliavomis,

Nešė savo valią.

Ne vienai dienai apsistojo,

Metai, mėnesiai,

Keisdavosi laikinieji pinigai,

Žmonės badavo,

Nes pasiimdavo iš klėties viską,

Nieko neįdėję savo.

Kas atiduoti nesutiko,

Ėmė į nelaisvę,

Trėmė, – tarsi nulinčiavo, –

Ir nepasikeitė vergovė,

Tik pavadinimas pakito,

Kitą prasmę gavo:

„Mūsų, bet ne tavo.“
Oi, motinos dejavo:
"Dieve mano"...