Kai
dažiau kiaušinius,
Mačiau,
kaip jie iš balto,
Iš
vaikystė sniego,
Tapo
geltoni, tarytum saulė,
Pakvipo
ievomis palaukės,
Pražydo
ir alyvos mėlynos,
Paskui
bijūnai, jazminai,
Žiūrėjau
į našlaites,
Giedros
jųjų akys
Neleido
ir nuo žemės
Aukščiau
pasikelti,
Neužmirštuoles
sėdama
Tai
dainavau, verkiau...
Ramunės
žiedą ir dabar nešioju,
Per
visą dieną jį skabau,
Tiek
daug lapelių krito,
Kad
ir nepastebėjau,
Kuris
nubiro tau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą