2015 m. balandžio 17 d., penktadienis

Palaimingas atodūsis





Sodinkime medžius,
Prie jų – gėles,
Kada užaugs galiūnas ąžuolas,
Į jį įkels ir inkilą,
Čiulbės jame dar ne viena karta,
Kol sutrūnys, nukris
Ir susilies vėl su žeme,-
Tarsi šventoji skulptūra
Nežinomo šviesuolio
Mūsų bendro kaimo...
Iš jauno pastatys didžiulį kryžių,
Einantiems pro šalį,
Kažkas ir nusilenks,
Apmąstys savo dalią,
O sukalbėjęs maldą ,
Padės gėlių – palaiminimą.
Dar sodinu medžius,
Paskutinius atodūsius – žodžius
Prie savo namo,
Nors ir mažam kryželiui;
Palaimink, Dieve, mūsų šalį.






Komentarų nėra: