Kiekvienas
oro gurkšnis
Nuo
įkvėptos sekundės -
Didi
likimo dovana,
Kad savo
tėvais gali džiaugtis,
Nes kiek
tokių yra,
Kurie vos
gimstant atsisveikina,
Palieka šį
pasaulį
Ne sava
valia.
Kaip jų
vaikelis auga,
Kada už
nugaros naktis -
Be jokios
atminties tyla?
Dažnai iš
tokio vaiko
Išauga
talento galia,
Kuri
užpildo laiko erdvę
Savo
širdies paveikslu,
Kaip jam
atrodo saulė
Ir motinos
akių spalva.
Gyvenimas
– ne elgeta,
Neprašo
labdaros slapčia...
Oi, byra
baltos smiltys
Į
atminimų kraitę,
Kurią
paskyrė jam Dievo valia...
Jis dabar
prašo dangų,
Kad augtų
jo visi vaikai šalia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą