Įmesk į laužą tai,
Kas jau nereikalinga;
Išgrynink mintį
Tarsi geležį
Iki skaistaus raudonio,
Kad nebeliktų pelenų...
Išlydyk skausmą
Ir palik rytojui,
Ko širdis nenori,
Klausyk sielos akordų -
Įstabių, švelnių,
Nutieski kilimą
Ne tiktai sau po kojom
Iš vasaros gėlių.
Nepasiduok dabar
Pirmykščiam jausmui,
Saugok vaikišką drovumą,
Atmesk, nuvyk mintis,
Jei tai primityvu.
Neguls plyta į rūmą
Kreivokas bus tas statinys,
Kurio nesulipdysi
Iš gerumo, nuoširdumo,
Švelnaus prisilietimo
Prie savo moters -
Jos tyra širdis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą