Plačius žingsnius suderinau
Ir į Tave ėjau, ėjau
Per pievą žalią žalią.
Tu ąžuolas-stiprus,
O aš-laukų gėlelė;
Kas man uždės
Nors ranką ant pečių
Ir palydės į kelią...
Tu medis ir kieta žievė,
O mano paskirtis -
Tik linkstantis stiebelis...
Priėjęs palietei
Ir nuraškei -
Liko viena,
Į žemę atsirėmusi
Sausa šaknelė.
Dabar ruduo ir kris,
Oi, greit nukris
Tavo lapeliai,
O ar pavasarį atžels
Mano daigelis?..
Toks laikinas,
Bet ir svaigus
To žiedo kvapas,-
Kaip Tavo šakelės...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą