Žiūriu į saulės kelią;
Koks ilgas, nepasiekiamas,
Gražiu žvaigždžių taku
Ir nusagstytas deimantais,
Gražiais karoliais,
Kurių niekuomet neturėjau,
Neturėsiu, neturiu.
Esu aš moteris, kaip visos,-
Jų labai geidžiu...
Bet akmenėliai man po kojom
Sužvilgo nuo rasos taškų,
Aš juos renku, renku,
O jie vis rieda, rieda
Man pro pirštus...
Saulutė pakylėjo ir ištirpo.
O gal į ašarą pavirto
Karoliai nuo margų gėlių?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą