Suklupusi prie slemksčio
Ir pulčiau tau į glėbį,
Bet nedrįstu sakyti,
Kaip ilgiuosi aš tavęs;
Vėl byra ašaros...
Ne, upeliu jos liejasi
Per veidą, jau nešluostamą,-
Nėra kada...rašau,
Ką jaučia dar širdis mana.
Ir kaip pakelti galvą,
Jei esi lyg molyje?
Įspaudė taip likimas,
Kad klimpsta gilyn kojos
Ir surakino sielą ši būtis,
Kas dieną-nežinia.
Kur tu, kaip tau, mano mažėli,
Ir dienos, mano amžiaus dienos
Virto vien ilgesiu, kančia...
Oi, nuo kalnelio upeliukas bėga
Vis pas tave, vis pas tave...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą