Nepyk, kad nepaskambinau,
Tikrai neužmiršau,-
Kiekvieną dieną tau rašau,
Kas valandą atsiprašau -
Suplėšiau laišką,
Nes ne taip norėjau,
Nieko tikro ir nebuvo,
Apgaudinėjau tik save,
Tavęs neatsiprašiau...
To niekam, be tavęs,
Dar nesakiau, tiktai rašiau,
Kad plėšė vėjas rudenį lapus,
Nepajėgiau jų sulaikyti...
Gal todėl verkiau?
Oi, ir vėl ne tą rašau...
Paleidau dainą per laukus,
Į pusnį įsibridusi
Tau dainavau...
Dabar girdi tu vėją,
Tu girdi mane?
Skambutis aidi tyloje:
-Tik tau, tik tau, tik tau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą