Kryžiai

Kur kapinės, ten kryžiai

Ir medžiai – kryžiai,

Ir šakos – kryžiai;

Gyvybės medžiai žydi

Tik dėl kitų kartų.

Labiausiai gaila tų,

Kurie ir atgulė

Po savo kryžiumi

Be jokio turto, be savo laimės, be savų vaikų...

Kulka daug kam pataikė

Ir liko karo našlės,-

Kaip ant kalnelio pušys,-

Ši dalia – mano seserų.

Dabar lankau kapus

Ir žiūriu į metų skaičių,

Kiek čia tokių pat – vienišų.