Baltai balta

Saulė ant medžių nusileido,

Ji glosto mano beržą;

Pavydžiu jai akių

Ir liemens - balto balto...

Dar gyvenu prie jų -

Žalių pušų ir ąžuolų,

Kur nepažiūri saulė,

Tada tave turiu;

Tu - mano numylėtas,

Baltas veidas...

Šaka prie mano kojų,

Aš - juk tavo žemė,

Iš kur ir kyla vyturys,

O jo vaikai tik pėdoje arklių,

Kurie jau vagos nearia...

Toli toli širmi žirgai

Nupurto šerkšną

Nuo šilkinių karčių...

Giliai giliai dar po sniegu

Žiedas paparčio.