Jau tiek prisnigo
Ir dabar vis sninga,
sninga...
Ir kaip išlaiko žemė,
Kas duota iš dangaus?
Ji sukasi ramiai
Ir mums parodo,
Kaip būti visų akyse
Lygiai vienodiems,
Laikyti galvas išdidžiai.
Jinai tokia mažytė
Visatos erdvėje,
O mums nelemta
Netgi pamatyti,
Kas jos kitoje pusėje,
deja...
Matau, kaip mėnuo
Viena puse švyti,
Neatsigręžia į mane...
Kodėl turėčiau
pavydėti,
Kas mato jo abi puses?
O gal geriau gyventi,
Kai matai tiktai save...
Tegu mintis paskęs
sniege.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą