Liepa

Kiek daug gyvenimas žadėjo

Ir aš tikėjau,

Jame ilgai buvau,

Su juo jauna

Vaikus pradėjau

Ir vis ėjau, ėjau, ėjau...

Nepavydėk man, ąžuole,

Aš – tiktai liepa,

Aš - girių pažiba,

Mane sodina, laisto

Net prie namų, sode...

Aš – medžių giminės tąsa,-

Gimdau jūsų vaikus,

Be priekaištų juos gydau

Savo žiedais gelsvais,

Apaunu juos savo karna...

Kai atsistoju, susilieju su žeme -

Apačioje tik žemė,

Danguje saulė,

Tu ir aš.