Pirma
pavasarį
Pražysta
ieva,-
Visos
pakrūmės
Ir vis
prie upeliukų,
Kur braido
varlės nerštui -
Po dvi, po
dvi...
O kaip
kitaip?
Pati gamta
sukūrė meilę,
Kad iš
jos užgimtų
Ir
pratęstų giminę vaikai,
O tuščias
ievos žiedas krenta,-
Šis
grožis laikinas,
Kaip tušti
meilės pažadai.
Tai kas,
kad ieva užsimerkia,
Kai vėjas
jos kedena plaukus,
Po
valandos nurimsta
Ir lieka
šakose ant lapų
Tik žiedų
skutai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą