Ledai

Kasdien matydavau

Pirmąjį ledą,

Kai žolės pakelia,

Atsiveria baltas pasaulis

Iš pasakos trobelės,-

Tarsi ant kojų nesuskaičiuojamų.

Toks baltas baltas

Saulėje,

Ant jo ir kelios snaigės

Visu savo grožiu...

Niekada nemačiau

Tokių pačių -

Nė ledo atvaizdo,

Nei iškarpytų žiemos žirklėmis

Baltų žvaigždžių.

Einu dabar ir treška

Kažkas širdy...

Lyg akmenį iš praeities nešu.