2013 m. sausio 27 d., sekmadienis

Pasikalbėkime



Miškai, laukai -
Gamta didinga ir galinga;
Gali kalbėtis su žole,
Gali ir vandeniui šnekėti
Apie visus, kurie tik atsispindi
Jo veidrodžio stikle.
Žiūri, o ar matai save?
Štai rankos kartais virpa
Ir ašara sustingus akyse;
Gali nusišypsoti iš savo lemties
Ir vėl toliau gyventi
Vienatvėje, sapne...
Tokie vaizdai nuplauna ir pagirdo,
Bet kai nebe užtenka,
Lieka nežinia,
Dėl ko tu gyveni,
Nes be tavęs gyvena
Visi, kuriuos tu kalbini,
Bet nematai tarp jų savęs...
Tiesa?

Komentarų nėra: