Ramentai

Kiekvienas savo kelią

Eina be ramentų,

Kol turi savo valią,

Protą ir galias,

Kurios ir veda

Per beprasmybės labirintus

Su savo akimis

Ir sielos atrama...

Tiktai plika ranka

Ir skinasi vijoklius,

O jie vis želia, veši;

Po jais usnis dygi

Ir varnalėša visada šalia...

Jei kada atsiremsiu,

Neduokite ramentų,

Nes bus supjaustyta širdis...