Beržai - be kaukės

Ateina valanda,

Kai nebemoku džiaugtis;

Yra tokia diena,

Kai nebegaliu liūdėti,

Tada imu į ranką

Savo ateities varpelį

Ir ima jis skambėti...

Einu taip nevalingai

Iš paskos šiam garsui

Ir pradeda diena ryškėti -

Šviesa iš ryto

Būna tik blanki

Ir migloje ramunės pasislėpusios.

Po vieną lapą nuraškau,

Paklausiu, ar mylėsi...

Tokių dienų daugiau,

Kai atsisėdusi prie beržo

Jo kasas pinu

Ir savo galvą paslepiu

Į jo pavėsį...

Žinau, mylėsi.