2013 m. sausio 27 d., sekmadienis

Garbė



Mano tėvai – bežemiai,-
Trūko duonos, cukraus,
Bet nieko neėmė veltui.
Žodis – druska;
Gali gyventi daugel metų
Visiškai be nieko,
O saugoti tik savo
Ir garbę savo giminės.
Dabar, po daugel metų,
Tėvų žodžiai
Kaip gėlas vanduo
Prie lūpų, nuo geros širdies:
Tik nemeluok ir būk dora, dukrele,
Jei skauda, pakentėk“...
Gyvenimas mane ir vėtė,
Ir badu marino,
Bet iki šiol prieš šiuos žodžius klaupiu
Ir tėvams vis meldžiuosi:
-Tegu mano vaikai,
Visi vaikaičiai būna orūs,
Mes – žmonės Lietuvos.

Komentarų nėra: