Vieno kiemo pasaka

Žiema atidavė

Jau viską, ką galėjo

Ir sniego balto negailėjo,

Pasipuošė šerkšnu,

Upes pritildė,

Davė laisvę vėjui

Ir saulę užrideno

Ant aukštų kalnų...

Taip nejučia diena ilgėja -

Pakeičia rūbą

Pasakų miške,

Gyvename su saule

Iš jos gavę jėgą

Ir stebime žiemos kerus.

Net medis šypsosi

Tarsi įsimylėjęs...

Tai kas, kad baltas,

Bet labai žavus;

Vis ateinu prie jo,

Paglostau žievę

Ir meiliai jį

Savu pavadinu.