Mačiau dar pas kaimynus
Gražias komodas,
Ąžuolines spintas,-
Jų durys – veidrodžiai;
Žiūrėjau į save,
žiūrėjau...
Mačiau mergaitę
Su žaliom akim
Ir juodos garbanos
Ant kaktos krito,
Vėlėsi, sušiauštos
vėjo...
Mačiau išpjaustytus
Raštus indaujų -
Vis žiūrėjau ir
žiūrėjau,
O nuosavos pirkios
lentynose
Tėtės rakandai
Lyg jo melsvos akys
Vis šypsojosi...
Dabar tik supratau,
Kuo aš kitokia ir likau,
Kodėl balti plaukai
Vis draikosi nuo vėjo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą