Gelmės

Vis bėgu pas tave -

Į vakarą,

Į savo saulę,

Kada pasieksiu ją,

Dėkosiu žemei,

Tau, mano pasauli,

Kad čia verkiau,

Dažnai kvatojau vėjui:

-Ne tau mano daina...

Aš net ir akmenį mylėjau,

Stačias uolas,

Į kurias saulė leidosi,

O spindulys atskrido

Ir pervėrė mane...

Neliesk dabar manęs,-

Su saule susiliejau,

Nudeginsiu tave.

Žinau, kad susitiksime,

Kur saulė nusileis -

Žemės dugne.