Skiriu
savo kolegai ir draugui
Juozui
Lazauskui
Kasdien
nauja žinia,
Kad vėjas
siaučia;
Gyvenimas
– tai sūkurys,
Kuris
pakyla netikėtai,
Su juo ir
pilkas žemės paukštis
Suklykia
pažiūrėjęs iš dangaus
Į žemę
baugščiai
Ir krenta
atgalios...
Ir
nežinai, kas tavęs laukia,
Koks
pasiglemš pakeliui vėjas,
Tada -
juoda duobė...
Šypsaisi,
netiki,
Kad vėl
akis pravėrei,
Kada be
garso stingsta
Krūtinėje
širdis.
Ne kartą
šitaip vis kartojasi
Ir kylama
vėl ne iš karto,
Bet jei
yra dar žodis
Palaikantis
ištartas,
Bet kokį
bandymą
Likimo
paukštis išlaikys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą