Ašara ant rožės

Skiriu Danutei Šuopienei

Ko tu verki,

Sesute mano liepa,

Aš tiktai baltas beržas

Su tokia pačia žieve,

Mums buvo visos dienos -

Baltos, šviesios,-

Jaunystė visada tokia...

Prabėgo dienos,

Naktys mėnesienos;

Ruduo nugludino

Visas aštrias briaunas,

Dabar lygi erdvė -

Byra žievelių trupiniai

Ant balto sniego,

Skaičiuoja likusias

Dar minutes...

Todėl skubu paliesti snaigę -

Ištirpsta ji delne...

Ji neverta net ašaros sūrios,

Kuri drauge nurieda,-

Ištirpo tiktai sniegas

Pavasario saulutės akyse.