2013 m. sausio 26 d., šeštadienis

Mūsų instrumentai



Kiekvienas kraštas
Turi savo instrumentą,
Jį rado,– senas paprotys,-
Iš medžio išskaptavo,
Davė vardą
Ir įkvėpė savo viltis...
Dabar tik groja
Jų vaikai, vaikaičiai;
Kitas melodijas,
Gal ritmas kitas,
Nes teka, bėga
Iš to paties laiko -
Tai protėvių medelis auga
Į dideles šakas
Ir į gilias šaknis...
Kur mūsų dainorėlių kanklės,
Skudučiai ir birbynės,
Kas juos į vieną vietą renka?
Mano tėvynėje
Gyva jų atmintis -
Tai tėviškės širdis.

Komentarų nėra: