Mano laikas

Vėjas nutyla vakare,

Tada ir muzika ataidi,-

Nuo tylumos ausyse spengia,

Jeigu nėra nė garso.

Mėnuo skaičiuoja savo laiką,-

Jis daug trumpesnis,

Negu saulės laikrodis.

Vis prisuku savas dienas,

Pakabinu ant sienos

Savo laiką

Ir tiktai muzika

Mane supranta,

Kaip skubinu žingsnius,

Kad neprarasčiau valandos,

Vis būčiau tikinti sapnais

Ir pasakoje – vaikas.