Naktis ir tiltai

Nebūname vieni,

Jeigu abu krantus

Sujungia tiltas -

Ir čia, ir ten šviesa,

Nors vienas žiburys,

Prie jo žibintas

Atšviečia kelią ar asfaltą -

Juodą ar smėlėtą -

Nukrenta nors mažiausias atspindys.

Per jį ilga kelionė,-

Dažnai net visą savo amžių

Eina ir važiuoja,

Kad pamatytų tą vienintelį

Į širdį tiltą,

Kur šviečia ir pasitikėjimo viltis...

Jeigu sulūžta

Nors viena atrama,

Niekas juo eiti ar važiuoti nebedrįs...

Naktis – tai žvakė

Ir anapus tilto,

Kada patikrinu save,

O prie savęs žibintą...