Pirmadienis

Koks rytas nuostabus,

Akių atmerkti negaliu,-

Tu vėl prie durų,

Toks artimas kaip vėjas,

Toliau ir saulės spindulys

Su tavimi atėjo...

Apkabinau kelius,

Matau : šalna ant lūpų.

Leisk pabučiuosiu

Ir nušluostysiu lengvai,

Rankas sušildysiu

Prie meilės aukuro

Prigludusi.

Tau paaukosiu dieną,

Niekur neisiu...

Tegu mūsų takeliai

Bus greta,

Aplinkui vieną stalą suktųsi,

Kur žvakė uždegta

Ir susijungia lūpos.