Ramunė

Ramunės žiedas

Turi šimtą lapų.

Neskaičiavai?

Aš juos skabiau,

Kada tu nematei

Ir bėriau vis ant mūsų tako,

Ir žodį „meilė“

Iš jų užrašiau.

Tu praėjai,

Vienas kitas prilipo

Prie tavo kojų padų,

Nusinešei su vėju

Ir neskaičiavai...

Dabar pasisiuvau

Mažytę pagalvę,

Išsiuvinėjau ten ramunės žiedą -

Spalvų juk tiek mažai...

Vidury saulė,

O aplinkui - balta balta...

Prisiglaudžiau ir užmigau.

Matau tavo akis

Ir glostau plaukus...

Abu balti – tai žydi putinai,

Apačioje ramunė šypsosi,-

Mergystė nekalta,

Kad „myliu“ anksčiau nesakei.