Kada
sakau:“Gėlė",-
Galvoju
apie laimę,
Kai man ją
dovanojai,
Kada
sakau:“Bijūnas“,-
Sveikinu
tave,
Kada
kartoju žodį:“Saulė“,-
Apkabinu
tave...
Matau
Vakarę,
Kai ji
taip arti mėnulio,
Pavydžiu
žvaigždei,
Bet
nepakilsiu prie visų,
Kurie taip
spindi,
Savo
žavesiu vilioja...
Aš žemėje
esu sava.
Nekėliau
rankos,
Nesitaikiau
net į širdį,
Jeigu
pataikė spindulys,
Priimk
kaip dovaną,
Tu – jau
gėlė mana...
Kodėl taip viskas
Sumirgėjo akyse?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą