Praregėjimai

Kas eina pramintu taku

Ir neša savo kryžių,

Nenori pakartoti ir kančios,

Iš kurios jau atpirko,

Nes esame ne amžini...

O vis ranka parodo,

Kaip mylime tą skausmą,-

Tarsi pridengiame juo širdį

Ir lūpas ja užčiaupiame...

Nejaugi esame taip alkani?

Taip mirga akyse

Saulės šviesa,

Bet joje nėra baimės jausmo,

Kad pragarą regi...

Visas gyvenimas –

Tik vienas džiaugsmas,

Kad užgimei per skausmą,

Bet motina pamiršo,

Vėl gimdė tavo seseris ir brolius,

Jos akių šviesoje ir gyveni...