Sako,
reikia skolas
Net po
mirties grąžinti,-
Jos lieka
ir vaikams,
Bet kaip į
praeitį sugrįžti,
Kad
nebeliktų skolų sau?
Ėjau pro
medį,
Akių
nepakėliau;
Bridau
upeliuku,
Ne viską
pamačiau,
Dažnai
paslydau ir kritau.
Buvo
dienų,
Kai
paukščių negirdėjau,
Atrodė,
apkurtau...
Turėjau
sėkmės grūdą,
Nepasėjau,
Duonos
rieke nepasidalinau...
Pastačiau
namą,
Niekas
negyvena,
Už stalo
nebesės tėvai
Ir tuščias
kiemas
Žole
rusva apaugęs;
Viena
skola gyvenimui -
Ne viską
padariau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą